Automatinis rentgeno spindulių patikrinimas (AXI) yra technologija, pagrįsta tais pačiais principais kaip ir automatinis optinis patikrinimas (AOI). Vietoj matomos šviesos kaip šaltinis ji naudoja rentgeno spindulius, kad automatiškai patikrintų elementus, kurie paprastai yra nematomi.
Automatinis rentgeno spindulių patikrinimas naudojamas įvairiose pramonės šakose ir srityse, daugiausia siekiant dviejų pagrindinių tikslų:
Proceso optimizavimas, t. y. patikrinimo rezultatai naudojami tolesniems apdorojimo etapams optimizuoti,
Anomalijų aptikimas, t. y. patikrinimo rezultatas yra kriterijus detalei atmesti (metalui arba perdirbimui).
Nors AOI daugiausia siejamas su elektronikos gamyba (dėl plataus naudojimo spausdintinių plokščių gamyboje), AXI pritaikymo spektras yra daug platesnis. Jis apima nuo lengvojo lydinio ratlankių kokybės tikrinimo iki kaulų fragmentų aptikimo perdirbtoje mėsoje. Kai pagal nustatytą standartą pagaminama daug labai panašių gaminių, automatinis patikrinimas naudojant pažangią vaizdo apdorojimo ir šablonų atpažinimo programinę įrangą (kompiuterinę regą) tapo naudinga priemone, užtikrinančia kokybę ir didinančia perdirbimo ir gamybos našumą.
Tobulėjant vaizdo apdorojimo programinei įrangai, automatizuoto rentgeno spindulių tikrinimo taikymų skaičius išaugo iki milžiniško ir nuolat auga. Pirmieji taikymai atsirado pramonės šakose, kuriose komponentų saugos aspektas reikalavo kruopštaus kiekvienos pagamintos detalės patikrinimo (pvz., metalinių dalių suvirinimo siūlės atominėse elektrinėse), nes iš pradžių ši technologija buvo labai brangi. Tačiau plačiau pritaikius technologiją, kainos gerokai sumažėjo ir atvėrė automatizuoto rentgeno spindulių tikrinimo galimybes daug platesnei sričiai – iš dalies dėl saugos aspektų (pvz., metalo, stiklo ar kitų medžiagų aptikimas perdirbtuose maisto produktuose) arba siekiant padidinti derlių ir optimizuoti apdorojimą (pvz., sūrio skylių dydžio ir vietos nustatymas siekiant optimizuoti pjaustymo būdus).[4]
Masinėje sudėtingų gaminių gamyboje (pvz., elektronikos gamyboje) ankstyvas defektų aptikimas gali smarkiai sumažinti bendras sąnaudas, nes tai neleidžia naudoti brokuotų dalių vėlesniuose gamybos etapuose. Tai suteikia tris pagrindinius privalumus: a) kuo anksčiau gaunamas grįžtamasis ryšys, kad medžiagos yra brokuotos arba proceso parametrai tapo nekontroliuojami, b) tai neleidžia padidinti jau brokuotų komponentų vertės ir todėl sumažina bendras defekto sąnaudas, ir c) tai padidina galutinio produkto lauko defektų tikimybę, nes defektas gali būti neaptiktas vėlesniuose kokybės kontrolės etapuose arba atliekant funkcinius bandymus dėl riboto bandymų šablonų rinkinio.
Įrašo laikas: 2021 m. gruodžio 28 d.